Kasmet pasaulyje diagnozuojama daugiau nei 330 000 naujų melanomos atvejų.

Didžiausias sergamumas melanoma fiksuojamas regionuose, kuriuose yra didelis UV spinduliuotės lygis ir daug šviesios odos gyventojų – ypač Okeanijoje, Šiaurės Amerikoje ir Europoje.

Kasmet nuo melanomos pasaulyje miršta beveik 60 000 žmonių.

MELANOMA LIETUVOJE

Lietuvoje sergamumas melanoma ilgą laiką buvo mažesnis nei daugelyje Šiaurės ir Vakarų Europos šalių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais naujų atvejų skaičius nuosekliai didėja visose amžiaus grupėse.

Moterims melanoma diagnozuojama dažniau, tačiau vyrams liga dažniau nustatoma pažengusiose stadijose, todėl jų išgyvenamumo rodikliai yra prastesni.

Melanoma išlieka reikšminga visuomenės sveikatos problema, o didžiausias sergamumo ir mirtingumo augimas stebimas vyresnių nei 60 metų žmonių grupėje.

KODĖL SVARBI PREVENCIJA?

Manoma, kad daugiau nei 80–90 % melanomos atvejų galima išvengti, nes jie tiesiogiai susiję su pertekliniu UV spindulių poveikiu.

Venkite stiprių nudegimų saulėje. Net vienas stiprus nudegimas su pūslėmis vaikystėje ar jaunystėje gali padvigubinti melanomos riziką vėlesniame amžiuje.

Nenaudokite soliariumų. Reguliarus lankymasis soliariumuose gali padidinti melanomos riziką net iki 75 %.

Kasdien naudokite apsaugą nuo saulės. Plataus spektro apsaugos nuo saulės kremai su SPF 30 ar didesniu apsaugos faktoriumi, apsauginiai drabužiai ir akiniai nuo saulės padeda sumažinti UV spindulių daromą žalą odai.

ANKSTYVAS MELANOMOS NUSTATYMAS – ABCDE TAISYKLĖ

Melanoma gali išsivystyti tiek jau esamame apgame, tiek visiškai sveikoje odoje. Todėl svarbu reguliariai apžiūrėti savo odą ir atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

A – Asimetrija (Asymmetry)

Viena apgamo pusė skiriasi nuo kitos.

B – Kraštai (Border)

Apgamo kraštai tampa nelygūs, dantyti ar neaiškiai apriboti.

C – Spalva (Color)

Apgame atsiranda keli skirtingi atspalviai – ruda, juoda, pilka, rausva, raudona ar balta spalva.

D – Diametras (Diameter)

Apgamo skersmuo didesnis nei 6 mm.

E – Kitimas (Evolving)

Apgamas keičia dydį, formą, spalvą ar iškilimą, pradeda kraujuoti, niežėti ar šašuotis.

Pastebėjus bent vieną iš šių požymių rekomenduojama kreiptis į gydytoją dermatologą dėl išsamaus ištyrimo.